Motinos diena – šviesi, giedra ir persmelkta Meilės. Net kai atvažiuojame prie mirusios mamos kapo, neverkiame, o širdį užlieja šiluma ir ramybė. Ką jau kalbėti apie gyvąsias – visad jaunas, pusamžes ar žilagalves! Visa savo esybe žinome, kad jos myli mus besąlygiškai, randa priežasčių pateisinti (nors ir bara), kai klystame, puola padėti net tada, kai pačios jau nebeturi jėgų, o paskutinį kąsnį nuo savo burnos atplėš visada ir kiekviena.
Ar atkreipėte dėmesį, kiek gražios sakralinės muzikos, kiek dainų skirtų Motinai? Jei prisiminsime tapybą, tai įspūdingiausi daugumos genijų paveikslai yra Madonos su Kūdikiu portretai. Tokie, kokią Ją įsivaizdavo autoriai. Apie motinas prirašyta daug nepaprastų literatūros kūrinių. Jaudinančių, virpinančių širdį. Nėra ko stebėtis, nes vienas iš tobuliausių Dievo kūrinių yra motinystė – visa, nuo pradžios iki pabaigos: su kūdikio nešiojimu ir auginimu savo kūne, begaline meile savo vaikui, nekeliančia jokių reikalavimų nei sąlygų, instinktu, kuris dažniausiai stipresnis net už mirtį.
Būtent ta stiprybė jautėsi ir Šv. Juozapo parapijoje pirmąjį gegužės sekmadienį .Labai daug mamų, senelių ir prosenelių tą dieną skubėjo į Šv. Mišias, kurias aukojo kun. Norbertas Martinkus, kun. Martynas Poviyaitis.SC ir kun. Virgilijus Rutkūnas.
Vos tik įžengus pro bažnyčios vartus, visas Mamas pasitiko jaunosios Caritietės su rožės žiedeliu. Prieš Votyvos Šv. Mišias skambėjo mūsų kraštiečio Povilo Neliupšio akardeono muzika, skirta Mamoms. Po Sumos Šv. Mišių, prisiminėme svajingas liaudies dainas, kurias atliko Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus folklioro ansamblis „Kalnaberžiečiai“.
Išėjus iš bažnytėlės, dauguma neskubėjo namo. Caritas palapinėje buvo galima paskanauti jaunųjų savanorių iškepto pyrago, pagurkšnoti mėtų arbatos, pasišnekučiuoti…
Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios gražios ir šiltos šventės sukūrimo.
Visoms Mamoms linkime sveikatos, tvirtybės, artimųjų meilės ir dėmesio.
Te Dievas laimina Jus.
Dekanato Šeimos centras ir Caritas savanoriai
