Šiek tiek pasitraukus pandemijai iš mūsų tarpo, dar ankstyvą pavasarį, kartu su tikybos mokytoja Nijole pradėjome galvoti apie išvyką šeimoms. Pasirinkome Tytuvėnų vienuolyną. Į kvietimą pakeliauti pirmąjį liepos sekmadienį atsiliepė nemažas būrelis šeimų. Gražus rytas pranašavo gerą dieną. Ir iš tiesų pakeliui į vienuolyną sustoję Šiluvoje nepasigailėjome, turiningai čia  praleidome laiką. Gražioje ir žalioje vietoje įsikūręs miestelis yra žinomas, kaip didelis traukos centras ypatingai rugsėjo mėnesį, kuomet čia vyksta didieji Šilinių atlaidai. Išklausę Piligrimų cento gidės pasakojimo apie šią šventovę,  išsiskirstėme. Didelė dalis pasiliko Bazilikoje išklausyti Šv. Mišių. Kiti keliavo į  koplyčią, kuri buvo pastatyta  1912- 1924 m. Koplyčia garsėja legendiniu akmeniu, ant kurio apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Pasisvečiavę Šiluvoje, keliavome Tytuvėnų link. Tytuvėnų vienuolyne mus pasitiko ekskursijų vadovė Rūta. Ekskursija prasidėjo miestelio centrinėje aikštėje. Pro didžiuosius vartus įėjome į erdvų ir šviesų arkadinės galerijos kiemelį. Tai vienintelis Lietuvoje statinys, kur šventoriaus tvoroje-arkadinėje galerijoje įrengtas procesijų koridorius su 39 Kryžiaus kelio stotimis, o kiemo viduryje Šventųjų Laiptų koplyčia. Iš šventoriaus pakilome į vienuolyno antrąjį aukštą, kur buvusiose celėse apžiūrėjome ekspoziciją atvaizduojančią bažnyčios ir miestelio istoriją.

Nusileidę į pirmą aukštą apžiūrėjome  išpuoštą freskomis koridorių, uždarą vienuolyno kiemelį, buvusį vienuolyno valgomąjį ir virtuvę. Vėliau išėjome į unikalų  ūkinį kiemą , kuriame randasi tarnų namas, svirnas, vienuolyno sodas. Ekskursiją baigiame Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje. Tai buvusi Bernardinų vienuolyno bažnyčia, kurią puošia devyni barokiniai altoriai. Didžiajame altoriuje XVII a. Dievo Motinos  su Kūdikiu paveikslas. Už didžiojo altoriaus randasi  į Šv. Jono Pauliaus  II koplyčia,  kurioje  saugoma šventojo popiežiaus relikvija. Besiklausydami įvairių istorijos vingrybių, net nepastebėjome kaip prabėgo diena. Prieš grįždami į namus, dar sustojome Karpinės poilsio ir pramogų centre puodeliui arbatos.

Tikimės, kad daugumas  iš šios išvykos parsivežė neišdildomų įspūdžių. Visų vardu nuoširdžiai dėkojame klebonui Norbertui Martinkui už pagalbą, kad ši kelionė įvyko.

Šeimos centro vadovė Jūratė