Norėčiau kaip šv. Juozapo parapijos bendruomenės narė pasidžiaugti jaunų žmonių užtikrintais žingsniais tikėjimo kelyje. Jau antrus metus stebiu jaunimo veiklą mūsų parapijoje, kartu su jaunimo vadove katechete Zita Kairaityte lydžiu juos piligriminėse kelionėse, kituose renginiuose, kartu tvarkėme Apytalaukio bažnyčią, dalyvavome atlaiduose Krekenavoje. Pati Sutvirtinimo sakramentą priėmusi jau išties labai brandžiam amžiuj, matau ir negaliu atsigėrėti, kaip meilė Dievui skleidžiasi visa savo jėga jaunystėje. Manau, kad daugelis mano bendraamžių , išgyvenę sovietmečio atskirtį nuo Bažnyčios, mane supras.

Į Šiluvoje vykstančius Didžiuosius švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus su šiais jaunuoliais vykstu taip pat jau antrą kartą. Gera matyti, kaip jie , išleisti iš autobuso, ne bailiai dairosi aplinkui, o iškart neria į jau puikiai pažįstamas vietas- Piligrimų centą, Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, Šviesos koplytėlę. Žavi ir puiki renginio organizacija- vaikai ir vadovai šįkart buvo sutikti su tradiciniu Šiluvos sūriu, medumi, agurkais, kava, arbata, pakviesti į Šiluvos gimnazijos patalpas pokalbiams ir paskaitoms su kunigų seminarijos klierikais Linu ir Mantu, kunigu Gabrieliumi Satkausku. Visus sušildė ypač šilta ir nuoširdi arkivyksupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo kalba ir, aišku, palaiminimas. Susitikimuose daug dėmesio skiriama susipažinimo žaidimams, bendravimui, kurio taip išsiilgusios mūsų širdys pandemijos metu.

Jaunuolių akys nušvito  išvydus pažįstamą ir mylimą šv. Juozapo parapijos kunigą Martyną Povylaitį. Įdėmiai išklausė jo pastabas apie šventąsias Mišias, išsakytas katechezėje. Kunigas priminė šventojo  Arso klebono žodžius, kad jei mes suprastume, kas yra šv. Mišios, mes verktume iš džiaugsmo. Reikia dalyvauti kas sekmadienį šventosiose Mišiose kaip bičiulių susitikime, stengtis įsišaknyti Kristuje, kaip Jėzus sutalpinti savo širdyje visą žmoniją, kelti savo širdį į Viešpatį. Šv. kunigas J. Bosco taip pat ragino viską patikėti Jėzui Eucharistijoje ir Marijai Krikščionių pagalbai, kad pamatytume, kas yra  stebuklai. Šv. Mišių metu arkivyskupas K. Kėvalas pabrėžė, kad Kristus mūsų norėjo, jis pirmas mus pamilo. Man atrodo, kad tai svarbu kiekvienam įsisąmoninti. Arkivyskupas priminė apaštalo Pauliaus laiško kolosiečiams mintį, kad mes esame išrinktieji, šventieji ir numylėtieji. Jaunuoliai gavo ir namų darbų – padovanoti laiko maldai, artimam, domėjimuisi Kristumi, Dievo duotam pašaukimui ir melstis už savo būsimą sutuoktinį ar sutuoktinę. Mokytojo skirtų namų darbų gal ir galima neatlikti, bet tik jau ne vyskupo… O tokios pamokos neužmirštamos.

Po šv. Mišių jaunuolius į savo namų kiemą pakvietė arkivyskupas Lionginas Virbalas. Iki graudulio gera matyti, kaip rūpinamasi vaikais- lemputės žiba, muzika groja, suoliukai pagalvėlėm apdėlioti, stalai vaišėm nukrauti. Tiesiog liejasi Dievo meilė…

Vakarą vainikavo Žiburių procesija. Kai ji nusidriekė Šiluvos keliais ir takeliais, kai suskambo jaunimo giesmės, kai šviesa iš Švenčiausiojo Sakramento sklinda tiesiai į tave, tiesiog negali abejinga išlikti širdis. Tikras Ramybės ir vilties vakaras… Gera jį patirti su tais, kurie yra tavo broliai ir seserys Kristuje, kuriuos tiki esant geriausiais.

Kėdainių „Atžalyno ‘ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Tikniuvienė