Kasmet vasaros pabaigoje yra švenčiama Žolinių šventė. Tai šventė, kurią lietuviai mini nuo senų laikų. Žolinės minimos rugpjūčio 15-ąją. Žolinės šias metais buvo švenčiamos savaitgalį. Daugeliui tai puiki proga paminėti šventę, aplankyti įvairius renginius ir išbandyti paskutines vasaros pramogas. Šią dieną visoje Lietuvoje vyko įvairūs koncertai, bendruomenių susibūrimai.
Žolinės švenčiamos jau labai senai. Beje, pačios šventės pavadinimas dažniau tariamas neteisingai, kadangi iš tiesų šventė vadinama Žolinė, o ne Žolinės. Vis tik žmonės dažniau vadina šią dieną tiesiog Žolinėmis. Tai diena, kuri žymi vasaros ir rudens sandarą. Žolinės simbolizuoja lauko darbų pabaigą, gamtos gėrybių gausą. Vasaros pabaigoje jau nuimtas derlius, todėl norima padėkoti Žemei už jos dovanas. Senovėje moterys per žolines rinkdavo laukų gėles, žoleles ir iš jų gamindavo simbolinę Žolinių puokštę. Tai buvo rugiagėlės, medetkos, ramunės, rugiai, avižos ir kiti augalai. Puokštę džiovindavo ir iki kitų Žolinių ji buvo laikoma namuose, garbingoje vietoje. Tai puiki edukacija dabartiniam jaunimui. Tokią edukaciją turėjo šv. Juozapo parapijos Carito jaunimas. Surinkti žolynai ir įvairios rudeninės gėrybės tapo gražiomis puokštėmis, kurias jie dovanojo Žolinių dieną einantiems tikintiesiems į bažnyčią. Graži tradicija tikimės išliks ir ateities kartoms. Dar kelios savaitėlės ir gražias vasaros dienas keis rudens darganos, o sukauptos gerybės maitins šaltuoju metų laiku.
Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Norbertas Martinkus linkėjo visiems ramybės ir tikėjimo. Prašė nepamiršti maldos, o svarbiausia eiti į bendruomenę, stabtelėti, kad nors minutei išgirstume vieni kitus.
