Vaikų kelionė per Atgailos ir Pirmosios Komunijos sakramentus
Gegužės 17-oji Kėdainių šv. Juozapo bažnyčioje tapo ypatinga diena – širdis virpinanti šventė, į kurią sugužėjo džiugūs, švytinčiomis šypsenomis pasipuošę vaikai, jų tėveliai, krikšto tėvai ir seneliai. Tai – Pirmosios šventosios Komunijos diena. Diena, kai mažos širdelės atvėrė duris Kristui.
Šiai šventei vaikai ruošėsi nuo pat spalio mėnesio. Mėnesiai kupini mokymosi, maldos, pažinimo, bendrystės su katechete ir draugais. Tai buvo kelionė – ne tik žinių, bet ir tikėjimo augimo kelias. Ir šios kelionės viršūnė – du didingi sakramentai: Atgailos (Sutaikinimo) ir Eucharistijos (Pirmosios Komunijos).
Gegužės 16-ąją, šventės išvakarėse, vaikai pirmą kartą gyvenime priėmė Atgailos sakramentą – susitaikė su Dievu, išpažino savo klaidas ir gavo Jo begalinį atleidimą. Tai buvo tyli, bet labai reikšminga akimirka – tarsi nuvalytos sielos, vaikai pasiruošė susitikti su Jėzumi Eucharistijoje.
Ir štai – gegužės 17 diena. Saulė žėrėjo danguje, o širdyse degė dar stipresnė šviesa. Klebonas kun. dek. Žydrūnas Paulauskas iškilmingai pasitiko vaikus su jų artimaisiais prie bažnyčios durų – su palaiminimu, šypsena, meile. Vaikai buvo palydėti į Dievo namus kaip brangūs Jo svečiai.
Šventė buvo kupina jautrių akimirkų. Tėveliai laimino savo vaikus – rankų prisilietimu, žodžiais, apkabinimu. O vaikai – apkabinę tėvus ir pabučiavę – dėkojo jiems už meilę, tikėjimo dovanojimą, lydėjimą šiuo sakramentiniu keliu. Tai buvo akimirka, kai dangus palietė žemę.
Šv. Mišių metu skaitinius skaitė viena iš mamų, visuotinę maldą vedė katechetė, o atnašas prie altoriaus nešė tėveliai – kiekvienas žingsnis buvo kupinas prasmės, dėkingumo ir širdies šilumos. Vaikai, laikydami uždegtas žvakutes, išsirikiavo priimti savo pirmąją šventąją Komuniją – tai susitikimas su pačiu Kristumi, kuris tapo jų gyvenimo Duona.
Klebonas palaimino vaikų škaplierius ir rožinius, o kun. Mindaugas Alekna asmeniškai uždėjo škaplierius ant vaikų pečių – kaip ženklą, kad jie dabar yra dar arčiau Marijos globos. Mokytoja Nijolė Čeidienė įteikė vaikams pažymėjimus, patvirtinančius šios svarbios kelionės pabaigą – ir naujo dvasinio gyvenimo pradžią.
Ši šventė buvo daugiau nei apeigos – tai buvo gyvas tikėjimo liudijimas. Visi dalyvavusieji jautė, kaip gausiai išliejamas Dievo džiaugsmas, kaip bendrystė sujungia širdis, kaip Kristus švelniai ir tyliai apsigyvena vaikų sielose.
Pabaigoje – bendros nuotraukos, šypsenos, gėlės, džiaugsmo ašaros. Tai buvo dangiško grožio diena, kurią kiekvienas išsinešė širdyje. Ir nors vaikai užaugs, keisis, keliaus toliau – šis pirmasis Jėzaus priėmimas liks tarsi švyturys visam gyvenimui.
Tegul šis tikėjimo žingsnis tampa stipriu pamatu jų dvasiniame kelyje. Tegul meilės liepsnelė, įžiebta širdyse šią dieną, niekada neišblėsta.
Katechetė Nijolė Čeidienė
