Gražų ir šviesų šeštadienio rytmetį, Šv.Juozapo parapijos šeimos ir Kėdainių Kolpingo šeimos pajudėjo Kauno miesto link. Pirmoji stotelė buvo Kauno arkikatedra. Labai džiugu, kad bazilikoje ankstyvą šventadienio rytą mus pasitiko vikaras Nerijus Pipiras, kuris trumpai supažindino su šios šventovės istorija. Gražus ir šiltas vikaro sveikinimas įkvėpė didžiųjų švenčių laukimui.
Kiekvienas savo širdyje ieškokime Jėzaus, kuris visus mus, jei šventai tikėsime apdovanotų gėriu ir meile,- kalbėjo Nerijus. Sužinojęs, kad iš Kauno keliausime į Raudondvarį, palinkėjo saugios kelionės. Pusvalanduką pabuvę su savimi tyloje, apmąstę savo santykį su Dievu, iš Katedros bazilikos patraukėme toliau.
Vaikai su nekantrumu degė pamatyti Kauno rotušės aikštėje papuoštą žaliaskarę eglutę. Nors aplinkui nebuvo sniego ir purškė nedidelis lietutis, aplinkinių veiduose jautėsi Kalėdų dvasia. Tautiniu motyvu ir ornamentais išpuošta, žmonių išauginta eglė prieš naujuosius čia pritraukia ne vieną lankytoją.
Laikas bėgo greitai ir negailestingai. Jau pusiaudienyje turėjome būti Raudondvaryje, kur mūsų laukė edukacija. Pilies teritorijoje esančio pastato gražiai įrengtoje salytėje, tėveliai ir vaikučiai turėjo savo jėgomis pasigaminti natūralaus vaško žvakutę. Žavi edukatorė mums papasakojo apie bites. Paaiškino, kokį didelį darbą nudirba bitutės, kad suneštų mūsų visų mėgstamą skanėstą – medų. Vaikai stengėsi ir atidžiai klausėsi visų nurodymų. Po geros valandos džiaugėsi savo pačių rankomis iš vaško pasigaminta žvakele. Šiek tiek pasivaikščioję po Raudondvario pilies parką, po visų nuotykių ir didelių įspūdžių, gražiu, palei Nevėžio upę vingiuojančiu keliu, pasukome namų link.
Dėkoju Kėdainių Kolpingo šeimos vadovei Nijolei, dekanui kun. Žydrūnui Paulauskui už tai, kad ši graži svajonė surasti Kalėdų dvasią išsipildė.
Kėdainių dekanato Šeimos centro vadovė Jūratė
