Spalio 8 dieną jaunuoliai nedrąsiai rinkosi į Šv. Mišias ir pirmąjį susitikimą. Apšilę susipažinimo žaidimuose, smagiai nusiteikę skirstėsi į namus pilni lūkesčių, nes parapijos klebonas kunigas Žydrūnas Paulauskas pakvietė savaitgalį vykti į piligriminę kelionę į Šiaulius ir Kryžių kalną. Nors šeštadienio rytas pasitiko lietumi, piligrimų tai neišgąsdinoKaip jau įprasta mūsų parapijoje, spalio mėnesį prasideda ALFA kurso komandų susitikimai su jaunuoliais, kurie ruošiasi Sutvirtinimo sakramentui ir besiruošiančių sakramentams vaikų ir jaunuolių tėvais. Tėveliai vieną vakarą po šv. Mišių praleido parapijos salėje, kur vyko pirmasis ALFA kurso susitikimas ,,Nejaugi tai viskas?”. Susitikime dalyvavo parapijos klebonas Ž. Paulauskas. Grupelėse diskutavome įvairiais tikėjimo klausimais, patyrėme bendrystės džiaugsmą. Nutarėme susitikti bent porą kartų per mėnesį, ketvirtadienio vakarais, po Mišių. Džiugu, kad kunigas Žydrūnas ne tik rūpinosi kelionės organizavimu, finansais, užsakė Kryžių, bet ir lydėjo jaunuosius piligrimus. Kelionės tikslas – nuvežti ir pastatyti Kryžių Kėdainių jaunimo vardu dėkojant Dievui už gautas malones ir prašant palaimos Lietuvai ir Kėdainių kraštui. Pakeliui į Kryžių kalną sustojome Šiaulių katedroje, kur mus pasitiko kunigas Gediminas Kasperavičius ir katedros katechetė Daiva Valiulienė, kurių dėka galėjome pasižvalgyti po Šiaulius iš Katedros bokšto ir susipažinti su šventovės istorija. Kunigas Gediminas įdomiai papasakojo apie kiekvieną altorių, jo liturginę prasmę, skatino asmeninei maldai. Jaunimas sužinojo, kas yra šventosios relikvijos, votai, išgirdo įdomių istorijų apie šventąją Faustiną, palaimintuosius Teofilį Matulionį, Mykolą Giedraitį.
Kryžių kalno vienuolyne pasitiko brolis pranciškonas Mykolas Marija Letkauskas, iš kurio sužinojome Kryžių kalno istoriją. Mūsų parapijos klebonas kunigas Žydrūnas pašventino jaunuolių atsivežtą Kryžių, kurį pastatėme Kryžių kalne. Oras nelepino, pūtė vėjas, merkė lietus, tad kryžiaus nešimas ir statymas tikrai nebuvo lengva pramoga. Mąstėme apie tai, kaip savąjį kryžių nešė Jėzus Kristus, kaip jį nešame kiekvienas iš mūsų savo kasdienybėje. Lydėjo vienuolio žodžiai, kad kryžiaus bijoti nereikia, per jį mus užliejo šviesa. Nepabūgę blogo oro, dar pasivaikščiojome po kalną, mąstydami apie skaudžią mūsų tautos praeitį ir šį unikalų kultūros paveldą. Grįžtančius pasitiko vaivorykštė – Dievo ir žmogaus Sandoros ženklas. Ir širdis užliejo šiluma – Viešpačiui patiko mūsų kelionė. Stabtelėjome pakelėje išsiaiškinti, kas visą kelionę buvo mūsų angelas sargas, kuris tai slaptą dovanėlę perduodavo, tai pasirūpindavo, kad neatsiliktume, nesušaltume. Gera buvo žinoti, kad esame vienas už kitą atsakingi. Kelionės pabaigoje, savo vietose autobuse, radome Šventojo paveiksliuką – jame pavaizduotas šventasis, bus mūsų globėjas Sutvirtinimo kelionėje, o gal pasufleruos ir Sutvirtinimo vardą. Sekmadienį, Šv. Mišiose šlovinome Viešpatį ir tęsėme pažintį su draugais. „statydami“ tiltus ir apmąstydami svarbias sąvokas: kaip pastatyti tiltą tarp vieno ir kito žmogaus, tarp vienos ir kitos žmonių grupės, tarp žmogaus ir Dievo? Buvo smagu stebėti, kaip gimsta draugystė, tikimės, kad bendra malda ir veikla bus įsimintinas gyvenimo nuotykis.
Jaunimas dėkoja Dievui už gautas malones, klebonui kunigui Žydrūnui už padovanotą kelionę ir piligrimystę kartu, kunigui Gediminui, broliui Mykolui ir katechetei Daivai už nuoširdų priėmimą visiems už bendrystę.
Alfa komandos narė Asta Tikniuvienė
.
