Gyvename nepaprastą laiką – leisdami laukimo ir pasirengimo, sukaupties ir atsinaujinimo dienas, vildamiesi darkart atrasti šv. Velykų paslaptyje savo dvasine pilnatve ir maloningo džiugesio palaimą.
Kai dauguma švenčių tampa tik fasadišku, etiketiniu, būtinuoju kultūringam žmogui elgesiu, prekybos tinklų išmaniosios rinkodaros taikiniu, supranti šių dienų dvasinės gelmės ir vidinio turinio reikšmę ir jų tikrumą, patiri tokio tikrumo reikmę, asmenišką tokių išgyvenimų būtinybę, lauki savo susitikimo su Prisikėlusiuoju akimirkos.
Šiaip jau esame kasdien skuboje: reikia ir tą, ir aną suskubti nuveikti, tuo pasirūpinti, dar šitai sutvarkyti, ten nuvažiuoti, pirkti, surinkti, nunešti, surasti… Amžinai nesibaigianti rūpesčių ir darbų rutina. Darbo ir kasdieninio gyvenimo bėgsmas alina ir sekina, pavargsta ne tik kūnas, bet slopsta ir dvasia – mūsų budėjimas savo vidinės rimties sargyboje.
Gražus tas metas, kai mūsų veikimas sutelkiamas ne išoriniams pavidalams, o neriasi į vidines gelmes, siekdamas esminių mūsų pačių atsinaujinimo veiksnių ir perspektyvų, ieškodamas pamatinių kilniųjų vertybių patvirtinimo. Gražus tas Prisikėlusiojo laukimas, siekis savojo naujo panirimo į krikštą atnaujinantį vandenį. Kaip svarbu neprarasti mūsų būties sakrališkojo matmens, kad neliktų tik daiktų ir malonumų gyvenimas.
Dėkojame Dievui, kad mums suteikė dovaną šiame bėgime , nors trumpam stabtelėti pabūti bendume , pakalbėti, pagilinti savo žinias , ruošiantis didžiajam susitikimui su Vieįpačiu. Ačiū Kolpingo šeimoms, mamytėms, kurių vaikučiai ruošiasi pirmajai Komunijai, tikybos mokytojai Linai, lektorei psichologei Virginijai Blaževičienei už paskaitą tėveliams.Buvo labai džiugu žiūrėti į vaikus, kurie gamino atvirutes, naudojo dekupažo techniką margindami Šv. Velykų kiaušinį. Nuoširdų ačiū tariu Kolpingo šeimos pirmininkei Nijolei Satkauskienei. Klebonui kun. Žyddrūnui Paulauskui už palaikymą telkiant šeimas.
Visiems gražaus Velykų laukimo. Saugokime pačią didžiausią vertybę – žmogiškumą.
Šeimos centro vadovė Jūratė
