Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapija
Šv. Mišios bažnyčioje sekmadieniais 10.30.
Išpažinčių klausoma prieš šv. Mišias.
Atlaidai:
Švč. Mergelės Marijos apsilankymo – gegužės 31 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Šventosios Dvasios atsiuntimo – Sekminės.
Apie Paberžę
Paberžė – nedidelė kaimo gyvenvietė, savita gamtos grožiu, turtinga kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi.
Nuo seniausių laikų Paberžę valdė baronai Šilingai. Jie buvo Paberžės bažnyčios fundatoriai. Už tai, kad aktyviai rėme 1863 metų sukilimą buvo ištremti į Sibirą. Stanislovas Šilingas palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Po sukilimo dvaras atiteko Petrapilyje gyvenusiam Tichejevui. Jis buvo demokratiškų pažiūrų, simpatizavo lietuviams, turėjo didelę įtaką caro valdžiai. Tad išrūpino, kad dvaras būtų parduodamas tik lietuviams, o centriniuose rūmuose įkūrė amatų mokyklą su fundacija – mokiniai kasdien nemokamai gaudavo priešpiečius. Dabar buvusi mokykla tapo sukilimo muziejumi.
1856-1863 metais Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 metų sukilimo vadų, radęs kelią į skriaudžiamų valstiečių širdis ir protus, ugdęs juose kovos ryžtą, meilę gimtajam kraštui. Nebylios bažnyčios sienos – sukilimo pradžios liudininkės. Čia Antanas Mackevičius pasakė paskutinį pamokslą, palaimino susirinkusius valstiečius ir su būriu vyrų patraukė į Miegėnų miškus.
Nedaug relikvijų išsaugota iš tų audringų ir tragiškų metų. Tačiau visa, kas išliko, yra saugoma naujame 1863 metų sukilimo muziejuje.
Paberžės bažnyčia
Daili, gražių proporcijų 1787 metais liaudies meistrų statyta medinė bažnyčia, kurioje kunigavo Antanas Mackevičius.
Bažnyčios išorės didingumą paryškina aukštas, dviejų bokštų stogas ir monumentalus portikas centriniame fasade. Viduje saugomi labai vertingi įvairių epochų dailės kūriniai. Šeši iš jų – neįgudusių dailininkų Evangelijos temomis tapyti paveikslai, išsiskiriantys paprastumu ir nuoširdumu.
Mediniai altoriai, sakykla, krikštykla – nežinomų, nagingų liaudies meistrų darbai.
Nuotraukų galerija
Tėvas Stanislovas
Šioje parapijoje 1966 – 2005 m. iki pat savo mirties gyveno ir dirbo vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas (kun. Mykolas Dobrovolskis).
Kunigas Mykolas Dobrovolskis, visoje Lietuvoje žinomas kaip Tėvas Stanislovas, Paberžėje gyveno 24 metus. Išminties ir gėrio pasisemti į Paberžę atvykdavo ne tik iš Lietuvos. Čia durys buvo atviros kiekvienam, kam reikėjo pasidalinti savo sielvartu ir nesėkmėmis, rasti paguodą, dvasios ramybę, užtarimą, išgirsti švelnų pamokantį žodį.
„Niekada gyvenime nesijaučiau vienas, nes pernelyg ašai pamilau kitus žmones“, – yra prasitaręs Tėvas Stanislovas.
Filmas apie Tėvą Stanislovą „Atverti duris ateinančiam”
Režisieriaus A. Stonio filmas sukurtas apsilankius pas Tėvą Stanislovą (kun. Mykolą Dobrovolskį) Paberžėje. Laikotarpyje prieš Atgimimą į Paberžę plūdo daugybė žmonių, pas buvusį politinį kalinį Paberžės kleboną pasiklausyti jo išminties, ateiti sunkią gyvenimo valandą, nes ten durys buvo atvertos kiekvienam. Tai pirmas Tėvo Stanislovo pasirodymas kine. Scenarijaus autorius A. Stonys, operatorius R. Leipus. Lietuvos kino studija.
Facebook puslapis apie Tėvą Stanislovą: