Mūsų muziejus – tai pagal archeologų rastus pilių ir rūmų pastatų likučius (pamatus, statybines medžiagas) bei XVIII a. dailininkų paveikslus atkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija. Šioje vietoje daugiau nei prieš 700 metų įsikūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai. Kai 1323 m. viename savo laiškų didysis kunigaikštis Gediminas (valdė 1316–1341) Vilnių pavadino savo miestu, šis jau buvo visos didelės valstybės centras, o čia stovėjusi valdovo pilis simbolizavo valdžią ir galybę. Bėgo metai, keitėsi valdovai, keitėsi ir jų rezidencija. XV a. pabaigoje pilis buvo pertvarkyta į gotikinius rūmus, XVI a. virto prabangia renesansine rezidencija, o XVII a. suspindo prabangiuoju baroku. Apie pilį, rūmus ir jų šeimininkus pasakoja mūsų muziejaus ekspozicijos. Tokiu pasakojimu gruodžio ketvirtąją mus pasitiko Valdovų rūmų gidė. Gruodžio 5 diena buvo minima Savanorių diena. Ta proga mūsų parapijos klebonas Norbertas dovanojo Carito jaunimui kelionę į Vilnių. Beveik dvi valandos prabėgo labai greitai. Vaikai susipažino ne tik su muziejaus istorija, bet ir pamatė daug įspūdingų eksponatų, pabuvojo valdovų bibliotekoje, įvairiuose apartamentuose, susižinojo kokiu būdu ir kaip buvo priimami svečiai iš įvairių šalių ir net pamatė valdovo krėslą , kuris primena tuos laikus kada mūsų kraštui vadovavo valdovas.
Tai buvo ne vienintelė pramoga, kurią tą dieną turėjo vaikai. Po edukacijos muziejuje, jie keliavo į Bernardinų bažnyčią, užsuko į Užupyje esančią stačiatikių cerkvę, pasivaikščiojo po Vilnius senamiestį, pasidžiaugė Naujametine eglute. O visai sutemus, dar pasisvečiavo Raudondvaryje, kur įsikūręs Kalėdinis miestelis. Pasidžiaugę visomis dovanomis, tiek jaunimas, tiek klebonas laimingai grįžo į namus.
Esu labai dėkinga dekanui, kun. Norbertui Martinkui už staigmeną. Tiek jam, tiek visai parapijos bendruomenei linkiu gražaus ir šilto švenčių laukimo. Visiems sveikatos ir ramaus Kūčių vakaro….
Carito vadovė Lina
