„Kur aš einu Jūs žinote ir kelią Jūs žinote“(Šv.Raštas Jono >14 skyrius)
Esami ir būsimi piligrimai į Šiluvą kviečiami atvykti penkiais sužymėtais keliais: Tytuvėnai–Šiluva (8 km), Lyduvėnai–Šiluva (16 km), Betygala–Šiluva (25 km), Šiaulės kalnas–Šiluva (21 km) ir žiediniu maršrutu (11 km). Maršrutai pažymėti Gyvosios piligrimystės ženklais, informacija pateikiama ir internetiniame puslapyje drauge su žemėlapiu, kontaktais bei kitomis nuorodomis. Norintys keliauti kartu su organizuota piligrimų grupe, atėjus pavasariui galės registruotis į kitų metų gegužės-birželio mėnesiais numatytus piligriminius žygius moterims, vyrams, šeimoms, jaunimui bei dviratininkams. Taip savo pasakojimą apie Gyvąją piligrimystę pradėjo Kauno piligrimų centro koordinatorius Mantas Kuraitis. Pasak Manto, kuomet pasaulis skendo baimėje, neviltyje, neišsipildžiusiuose lūkesčiuose, nesibaigiančiame laukime, Šiluva ragino neigiamas emocijas palikti ir nueiti bent simbolišką piligrimystės kelią link tikėjimo, vilties, ramybės. Ir jiems pavyko. Nuo 2020 – ųjų, kasmet, į Šiluvą patirti šio jausmo plūsta begalės jaunimo, šeimų, įvairių organizacijų narių. Piligrimystės keliu visuomet lydi dvasininkai. Tai laikas kuomet gali pabūti su vaikais, draugais, su savimi, su Dievu. Kartą nukeliavus bent nedidelę atkarpą, visuomet čia norisi sugrįžti.
Tai jau mūsų penkta kelionė, prisiminė šeimos keliaujančios su mūsų parapijos ir Kolpingo šeimomis. Kaip visuomet mūsų didžiausias džiaugsmas,- vaikai. Jų noras kuo daugiau sužinoti, susidurti su naujais iššūkiais, liejosi pro “kraštus“. Gerą porą valandų praleidę Kauno senamiestyje, aplankę Kauno arkivyskupijos Katedrą, šiltai pabendravę su Mantu, keliavome link Kauno zoologijos sodo. Visi degė nekantrumu išvysti naujai sutvarkytą erdvę, kurioje galima susipažinti su egzotinių šalių ir Lietuvoje gyvenančių gyvūnų rūšimis. Matėme liūtus, leopardus, vėžius, įvairiaspalvius paukščius, roplius, žuvytes. alpakas, ožiukus, kiškius, stirnas ir net žirafą. Laikas bėgo labai greitai , kad net nepajutome , kaip lauke pradėjo temti. Pilni įspūdžių ir gerų ketinimų pavasarį keliauti Gyvosios piligrimystės keliais, sugrįžome į gimtuosius Kėdainius. Galbūt pavasarį ir ne visiems pavyks išbandyti savo jėgas eiti pėsčiomis, bet tikimės, kad daugumai pavyks. Tikėjimas ir viltis sukuria daug gražių dalykų.
Tariame nuoširdų ačiū parapijos dekanui kun. Žydrūnui Paulauskui už pagalbą, kad tos kelionės nenutrūksta ir daugeliui lieka atmintyje.
Kad įvyktų kažkas gražaus ir viltingo reikia ne tik svajoti, bet ir daryti.
Šeimos centro vadovė Jūratė
