Parapijos klebonas kunigas Norbertas Martinkus kartu su jaunimu ir aktyviomis šeimomis tęsia gražią tradiciją – Vasario 16-ją Lietuvos valstybės atkūrimo proga svarbiose vietose iškelti vėliavą, taip pagerbiant kovotojus už laisvę. Pernai vėliavą kėlėme Kėdainių rajono atmintinose ir Lietuvai reikšmingose vietose. Šiemet vykome į Lietuvos partizanų memorialą Minaičiuose, kur 1949m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracija.
Tomas ir Edvardas rūpinosi, kad Trispalvė būtų iškelta mūsų bažnyčioje. Ačiū jiems. Ankstų šeštadienio rytą išvykome į Minaičių kaimą, Radviliškio rajone. Kelionę malda pradėjo dekanas. Apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio reikšmę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurią 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) baigė sudaryti ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai, kalbėjo istorijos mokytoja Ledina.
Pirmiausia vėliavą iškėlėme Balandiškių kaime, Salių sodyboje, kur buvo ruošiamasi pasirašyti deklaraciją, (bet įtarus išdavystę, dokumentas paruoštas ir pasirašyta Minaičių kaime Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje). Džiugu, kad su mumis keliavo dailės mokytoja Marija, kuri papasakojo apie artimų giminaičių, partizanų ryšininkų, Salių šeimą. Nuvykę į Minaičius, vėliavą iškėlėme prie atkurto partizanų bunkerio. Partizanų memoriale susipažinome su Laisvė kovotojų gyvenimo sąlygomis ir aplinkybėmis kuriose gyveno ir dirbo pokario partizanai ir jų rėmėjai. Dalyvavome šventiniame minėjime.
Jaunuoliai turėjo galimybę „pasimatuoti“ neperšaunamą liemenę, ant savo pečių užsidėti pilnai sukomplektuotą kareivišką kuprinę ir rankose palaikyti ginklą. Jaunesnieji išbandė kareivišką „makiažą“. Visi žavėjomės Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ištverme, iš arti galėjome pamatyti partizanus, kuriuos pristatė istorinės rekonstrukcijos klubas. Įspūdingai atrodė Lietuvos oro erdvę saugančių NATO lakūnų sveikinimo skrydis. Džiaugėmės, kad šiandien Lietuvoje neaidi šūviai, nereikia slapstytis.
Grįžę į Kėdainius, puošėme bažnyčią, pačių pagamintomis trispalvėmis „rožėmis“, šventėme Eucharistiją dėkodami Dievui už žmones, kurių dėka gyvename laisvoje Lietuvoje, meldėme sau ir Lietuvai Dievo palaimos ir globos.
Po šventinės vakarienės organizavome orientacinį žaidimą, kurio metu dalyviai išbandė savo jėgas atlikdami įvairias istorines – kūrybines užduotis. Jaunimas pogrindyje kartu su diakonu Martynu, „platino“ katalikišką literatūrą, „slapta“ lankė katechezės pamokas pas kleboną, kunigą Norbertą, su jaunimo muzikos vadove Dagne, prie žvakių šviesos atliko kūrybines užduotis, Viktorija ir Miglė tikrino istorines žinias, Tomas ir Edvinas pakvietė nusifotografuoti su „pačiu“ Jonu Basanavičiumi., „nukentėjusių pogrindinėje veikloje“ laukė kunigas Mindaugas. Vėliau vakarojome šokdami ir dainuodami.
` Nepastebimai išaušo Vasario 16-osios rytas. Giesmėmis Viešpatį šlovinome iškilmingose Šv. Mišiose kartu su rajono vadovais ir miestiečiais.
Dėkojame visiems rėmėjams ir dalyviams: kunigams Norbertui ir Mindaugui, diakonui Martynui, bendraminčiams – Olgai, Marijai, Ledinai, Linai, Jūratei, Rasai, Tomui, Edvardui. Didžiausia jaunimo padėka- klausimas: ar kitais metais taip švęsime?
Parapijos jaunimo vardu vadovė Zita
