Teko didis džiaugsmas rugpjūčio aštuntą dieną palydėti Šv. Juozapo parapijos jaunuolius į piligriminę kelionę Lenkijoje. Smagu buvo patirti, koks smalsus, dvasingas, gilus jaunimas auga. Dar nepasiekus Lenkijos sienos, katechetė Zita Kairaitytė surengė viktoriną, kurios metu vaikai pasikartojo ne tik Lietuvos pirmo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, valstybės krikšto datas, kunigaikščius, bet ir bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės istoriją. Ypač daug dėmesio skirta Žygimantui Augustui, nes kelionės tiksluose buvo ne tik Seinai, Vygriai, bet ir Žygimanto Augusto įkurtas Augustavas. Kelionės pradžioje kiekvienas piligrimas burtų keliu išsitraukė bendrakeleivį ir įsipareigojo kelionės metu slapta būti jo angelu sargu- globoti, pasigesti, pasirūpinti. Piligrimus labai maloniai sutiko lydėti buvęs mūsų parapijos vikaras, kunigas Martynas Povylaitis SC.
Pirmoji stotelė buvo Seinai. Čia piligrimus pasitiko Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius, kuris papasakojo apie vietos lietuvių gyvenimą, lietuvišką Seinų ,,Žiburio“ gimnaziją, nusivedė į Seinų Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurią įsteigė dominikonų vienuoliai XVII amžiuje. Daugiausia dėmesio buvo skirta medinei, gotikos stiliaus Dievo Motinos skulptūrai, kuri nuo seno garsėja stebuklais, pritraukiančiais daugybę piligrimų. Lektorius papasakojo ir apie kunigų seminariją, veikusią prie Katedros nuo 1826 iki 1926 metų. Joje mokėsi lietuvių rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, Lietuvos himno autorius V. Kudirka, Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius ir daug kitų Lietuvos šviesuolių. Čia paskutinius savo gyvenimo metus vyskupu buvo paskirtas Antanas Baranauskas, kuris Dievo Motinos koplyčioje ir palaidotas. Prie jo kapo padėta Lietuvos Trispalvė. Šv. kunigo Jono Bosko mokymu, sukalbėję tris ,,Sveika, Marija”, pasimeldę savomis intencijomis, apžiūrėje krikštyklą, relikvijas, lietuvių draugijos pirmininko apdovanoti vietos lietuvių leidžiamais ,,Šaltinio” žurnalais, šventais paveikslėliais, maldininkai nusifotografavo prie Antano Baranausko paminklo ir patraukė į Vygrius.
Vygriuose lankėme kamaldulių vienuolyną. Vaikai sužinojo, kad nuo seno tai buvo lietuvių etninės žemės, šiose vietose medžiojo ir Vytautas, ir Jogaila. Iki pat trečiojo padalijimo Vygriai priklausė LDK, o lietuviai daugumą gyventojų sudarė iki pat XX amžiaus. Net vietovardis lietuviškas, kilęs iš žodžio ,,vingrus”, mat ežeras labai raitytas, dzūkai netgi sako ,,septynis kartus tiesus”. Kunigas Martynas papasakojo apie kamaldulių vienuolijos ypatumus: vienuoliai itin mažai kalbėjo, susitikę dažniausiai vienas kitam tik tarsteldavo ,,Memento mori”- atmink, kad mirsi. Moterys į vienuolyno teritoriją negalėdavo net įeiti, o pasauliečiai joje melstis galėjo tik du kartus per metus. Labiausiai visus sujaudino Švč. Sakramento adoracija vienuolyno bažnyčioje. Tikriausiai ir turistai buvo maloniai nustebinti, išgirdę lietuviškai giedančius vaikus. O vaikai pasijuto visur laukiami Jėzaus.
Paskutinis kelionės tikslas buvo Augustavas. Čia mus pasitiko gidė Jolanta. Sužinojusi, kad tai piligrimai, išsyk pasuko bažnyčios link. O ten radome mūsų laukiantį Jėzų – išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą. Gidė papasakojo, kad Augustave yra įvairių tikėjimų žmonių, tačiau daugiausia katalikų. Aplankytoje Švč. Jėzaus Širdies bazilikoje, Šv. Mišios aukojamos keturis kartus per dieną, o sekmadieniais, net septynis. Sužinojome, kad Augustavas ir Lietuvos kurortas Druskininkai yra draugai ir įvairių projektų partneriai. Nutiesus naują kelią, miestus skirs tik šešiasdešimt kilometrų. Kelionę baigėme pramoga. Plaukėme Augustavo kanalais. Buvo įdomu pamatyti vandens pakėlimo ir nuleidimo techniką, gėrėtis vaizdingomis apylinkėmis. Išlipę Studzieničnos ežero pakrantėje, apsilankėme Švč. Mergelės Marijos koplyčioje. Ten kun. Martynas pasiūlė sugiedoti ,,Ave, Maria”. Pritarė ir kiti turistai. Buvo įspūdinga. Nusiprausę stebuklingu šaltinėlio vandeniu, aplankę paminklą Jonui Pauliui II –ąjam, Kryžiaus stotimis paženklintu keliu, kaip tikri piligrimai, pasukome autobuso link.
Išsiskirti buvo sunku. Vaikai ilgai skandavo ,,ačiū” kunigui Martynui, linkėjo sėkmės moksluose, žadėjo nepamiršti maldoje. Visi keliauninkai nuoširdžiai dėkoja klebonui kun. N. Martinkui už finansinę paramą ir dvasinį palaikymą, o Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro gidei Editai Mongirdaitei už pagalbą organizuojant ekskursiją.
Asta Tikniuvienė, “Atžalyno” gimnazijos mokytoja.
Asta Tikniuvienė, “Atžalyno” gimnazijos mokytoja.
