„…tvarkyk mano prioritetus, Dieve!“

Sekmadienį, lapkričio 10 d., Kėdainių Šv. Juozapo parapijos jaunimas susitiko su kraštiečiu, populiariu muzikantu, dainininku Mantu Jankavičiumi. Norinčių pasiklausyti Manto tikėjimo liudijimo sugužėjo pilnutėlė salė. Žavėjo  svečio nuoširdumas ir paprastumas. Prisiminimais sugrįžo į vaikystės ir jaunystės metus, kai mokėsi Kėdainių „Aušros“ vidurinėje mokykloje (dabartinėje „Aušros“ progimnazijoje). Pripažino, kad buvo neklusnus, protestuojantis paauglys, dėl to keldavęs problemų mokytojams ir tėvams. Mantas atviravo, kad, kaip ir dauguma dabartinio jaunimo nemėgo Šv. Mišių eigos, jam buvo daug kas nuobodu, nesuprantama, tačiau patiko giedoti giesmes, groti. Šeima nebuvo praktikuojanti, bet močiutės pastangomis, buvo „sutvarkytas“, gavo Krikšto, Sutvirtinimo ir Pirmosios Komunijos sakramentus.

Paauglystėje nustojo lankyti bažnyčią, nes dėl tikėjimo prasidėjo draugų patyčios. Prasidėjo maištavimo ir savęs ieškojimo periodas. Mantas sakė, kad „tuo metu labai daug energijos eikvojau savęs realizacijai: dalyvavau įvairiuose projektuose, dainavau ir visur norėjau būti pats geriausias, tiktai pirmas, kitoks rezultatas manęs netenkino“- prisiminė dainininkas. „Vėliau, pradėjau daug melstis, prašyti Dievo pagalbos, prašyti Jėzaus tvarkyti mano gyvenimą, mano pasirinkimus, mano prioritetus, nes iš tiesų buvo labai sunku. Sakiau: jei, Dieve, esi (aš nežinojau ar Jis yra), ateik ir paimk mane! Alkoholis, narkotikai, joga ir kiti dalykai nepadėjo, vaikščiojau ties riba. Jis atsiliepė, tai malonė, nežinau kodėl…?”

Dievo veikimas jo gyvenime buvo palaipsniškas. Atėjo supratimas- būti pirmam gyvenime nėra svarbiausia. Dievas kreipė jo kelią į kūrybą, gilesnį savęs pažinimą. Mantas atskleidė paslaptį, kad pats parašė scenarijų filmui  “Pakeliui”. Tai tarsi jo paties autobiografija. Prašant klausytojams atliko dainą iš šio filmo.

Mantas liudijo, kad savo šeimos vertybes stato ant tikėjimo pamato: kiekvieną sekmadienį su šeima (žmona ir trys vaikai) švenčia Šv. Mišias dėkodamas Dievui už gaunamas malones ir dovanas.

Kėdainių dekanas kunigas Norbertas Martinkus dėkojo už nuoširdžią bendrystę, drąsino liudyti gyvą tikėjimą. Jaunimas įteikė dovaną: Adelės Dirsytės perrašytas maldas, papuoštas jos tėviškėje surinktais žolynais. Malonu, kad Mantas nusifotografavo su visais norinčiais, pasirašė autografus ir pažadėjo atvykti kitą kartą…

Dėkodami Mantui, prašome Dievą laiminti jį ir  šeimą, gerus darbus ir sumanymus, lydėti gyvenimo kelyje.

Gražina Biržietienė