Devyniolika metų kaip Paberžės bažnyčioje negirdime Tėvo Stanislovo balso, jo ilgisi ilgamečiai šios parapijos darbuotojai ir atvykstantys svečiai. Tačiau jau vienuoliktą kartą renkamės į šią šventovę prisiminti Tėvelio kitaip – klausydami kunigų svečių, muzikos pasaulio garsenybių, lankydami Tėvelio sukauptų dievocionalijų muziejus, vaikščiodami po gražiąją, ramiąją Paberžę, tiesiog joje nusiramindami. Šių metų festivalio trilogija buvo pradėta birželio 30 dieną Šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Ričardas Doveika. Po šv. Mišių skambėjo nepakartojamas Nomedos Kazlaus balsas. Renginį vedė ir Šv. Mišiose giedojo Liudas Mikalauskas, fortepijonu akonponavo Vincento de Martino iš Italijos. Po Šv. Mišių, kun. Ričardas Doveika, visus susirinkusius pakvietė prie Tėvelio kapo ir visi kartu sugiedojo Viešpaties Angelo giesmę.
Kiekvienais metais Paberžės festivalius aplanko tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Tačiau šiais metais jų buvo ypatingai daug. Nesutrukdė netgi tomis pačiomis dienomis prasidėjusi Dainų šventė. Pakalbinome svečius iš Klaipėdos, Alytaus, Prienų, Panevėžio, Telšių ir daugelio kitų vietovių. Žmonės džiaugėsi puikiu oru, šilta atmosfera ir jaukia gamta. Čia buvo galima sutikti ir prekybininkų iš įvairių Lietuvos miestų bei Kėdainių. Buvo galima įsigyti molio, medžio, odos dirbinių, saldumynų ir kitokių įdomybių. Savanoriai vaišino kava, arbata. Taip pat buvo pasirūpinta šaltu geriamu vandeniu, kad žmonėms būtų jauku ir nealintų kaitri saulė.
Po renginio niekas neskubėjo skirstytis į namus. Dauguma dar lankė muziejų, senąją tėvelio Stanislovo kleboniją, vaišinosi sukilimo muziejaus parkelyje po plačiašakėmis liepomis. Keletą malonių akimirkų įamžinome nuotraukose:
