Kaip atsiranda medus? Kiek bitutės turi akyčių? Kiek bitės suneša medaus?“. Į šiuos ir kitus klausimus vieną gražų antradienio rytą mums sutiko atsakyti Karolina. Tai mūsų hobis,-kalbėjo sodybos „Pas bitininką“ šeimininkė. Čia gyvename jau keletą metų. Gražus kampelis Kunionių kaimelyje traukia ne vieną lankytoją. Jaukiai sutvarkyta erdvė: nedidelis alpakų ūkis, įvairios skulptūros, žaidimų aikštelė susilieja su šalia esančia natūralia gamta.
Bitės darbininkės praryja gėlių (ar kitų žiedinių augalų) nektarą ir specialiuose maišeliuose stemplėje („medaus skrandžiuose“) perdirba jį į medų. Nektarą neša ir medų gamina skirtingos bitės, t. y. vienos atneša nektarą į avilį, o „namų“ bitės jį perima ir gamina medų. Taip savo pasakojimą pradėjo bitučių mylėtoja. Paskui apvirškintas nektaras dedamas į korio akutę, kur per keletą savaičių susiformuoja medus. Kad pagamintų kilogramą medaus, bitės turi aplankyti maždaug 4 mln. žiedų. Edukacija vyko didžiulio avilio viduje. Pirmiausiai išsiaiškinome kaip atsiranda nedus. Po to turėjome kibti į darbą. Mažajame avilyje mūsų laukė staigmena – šeši koriai su medumi. Norint paragauti medaus turėjome jį pasiimti patys : nuvalyti, išsukti ir supilti į kibirėlį. Vieni pakeisdami kitus plušėjome apie valandą. Darbas atrodo nėra sudėtingas, tačiau reikalaujantis daug kruopštumo. Na, o pačių pasigamintas medus pasirodė šimteriopai skanesnis, negu perkamas parduotuvėje.
Kitas produktas susijęs su bitėmis yra vaškas. Vaškas – bitininkų privilegija organinė bičių gaminama medžiaga. Bitės nerenka vaško iš laukų, jos gamina šią itin degią medžiagą pačios. Ir tikrai ne tam, kad sušiltų. Vaškas – statybinė medžiaga, iš kurios laukinės bitės pasisiuva korius medžių drevėse, kalnų šlaituose. Vašką daugiausia gamina jaunos, vos 12 – 16 dienų. Iš vaško šiuo metu yra populiaru gaminti žvakutes. Dar ir šiandien lieka bitininkų amatu, hobiu ir pramoga. Vaško žvakučių gamybos tradicijos pakito nedaug. Nors atsirado modernesnių priemonių, specialių vaško valymo įrenginių, žvakių „paruoštukių, tačiau didžioji dalis darbo vis dar atliekama rankomis. Visi į žvakes sudėti linkėjimai ir visos geros mintys nėra vienintelė priežastis, kodėl vaško žvakelė šildo kitaip, nei pagaminta iš parafno ar sojų vaško. Bičių vaškas dega ryškesne ir šiltesne liepsna, o kur dar jo nepakartojamas kvapas… Mūsų laikas po gerų dviejų valandų išseko ir turėjome palikti šią gražią sodybą. Taigi pasipildę savo žinių bagažą, išsiruošėme į namus. Kaip sakė kun. Adolfas Kolpingas – “Norint turėti gražią ateitį, ją turime susikurti patys“.
Grįždami į miestą visi dėkojome Dievui už šią dieną už nuostabias akimirkas, už bendrystę.
Vasara prabėgs greitai. Tikimės ir ruduo mums atneš daug gerų emocijų. Už šios dienos emocijas norime padėkoti klebonui kun.Norbertui Martinkui ir tiems kas buvo kartu.
Šeimos centro vadovė Jūratė
