Pirmasis Advento vainikas minimas dar 18 amžiaus pradžioje, kuomet vienas pastorius , norėdamas , kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį , sugalvojo, nuo gruodžio pirmos dienos kiekvieną dieną uždegti po žvakę .Taip atsirado didelis Šviesos vainikas. Daugeliui žmonių tai patiko ir ši Šviesos vainiko idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.
Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Dėl to vainikas neturėtų būti molinis ar keraminis…Žalios šakos taip pat primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jį žmonės sutiko su žaliuojančiomis šakomis rankose kaip Karalių ir Išganytoją. Dar ir šiandien Šv. Ambraziejaus liturgijoje per Adventą yra primenamas iškilmingas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę.
Lietuvoje advento vainikas buvo puošiamas raudonomis juostelėmis, riešutais, obuoliai ir saldainiukais, dedamos keturios žvakės. Žvakės būdavo dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui. Šį džiaugsmo potyrį išgyvenome ir mes trečiąjį advento sekmadienį susirinkusieji parapijos salytėje: Šv. Juozapo Carito savanoriai, Šv. Jurgio parapijos Caritas „senbūviai“, Ukrainos šeimų grupelė nuo karo baisybių laikinai prisiglaudusi mūsų gimtąjame mieste.
Apie advento vainiko reikšmę, jo paskirtį, papročius laukiant didžiųjų metų švenčių, mums papasakojo katehetė Nijolė, kuri jau daugelį metų yra ansamblio „Jorija“ narė. Kalbėdama apie įvairius būrimus ir linksmybes, Nijolė parodė keletą žaidimų, kuriuos senovėje žaidė tiek didieji, tiek mažieji lietuvaičiai. Po žaismingos edukacijos, prie mūsų prisijungė dekanas kun. Žydrūnas Paulauskas, kuris visiems čia susirinkusiems ir jų šeimoms palinkėjo gražių švenčių.
Šventės metu mūsų stalai buvo padengti įvairiais patiekalais: tais, kuriuos per Šv. Kūčias gamina Lietuvoje gyvenantys žmonės, ir tais, kuriais yra vaišinamasi ukrainiečių šeimose. Prieš pradedant gardžiuotis šiomis gėrybėmis, kun. Mindaugas pakvietė sukalbėti maldą, palaimino stalą. Po visų vaišių dar paklausėme keleto zakristijono Gintaro Ražinsko atliekamų kūrinių. Vėliau Caritas vadovė Lina, visiems dalyvavusiems projekte „Jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių bendrų veiklų organizavimas, ugdant žmonių gebėjimus ir informacinių technologijų srityje“ įteikė pažymėjimus, linkėdama gražios bendrystės, sveikatos ir naujų idėjų.
Tikimės, kad ir kitais metais atliktų gerų darbų ir savitarpio pagalbos sąrašas tik ilgės,- kalbėjo Lina.
Caritas savanorė Rugilė
