Pasaulis yra knyga , ir tie , kurie nekeliauja , skaito tik pirmą puslapį. Šventasis Augustinas
Kartais tik reikia vieno žingsnio, kad svajonė virstų realybe. Ilgai puoselėjau mintį , kad atsirastų bent keletas bendraminčių kurie keliautų su manimi tuo keliu, kuriuo keliavau aš. Viskas prasidėjo pavasarį, kuomet susitikome Šeimų šventėje. Tuomet turėjau galimybę susipažinti su keliomis nuostabiomis šeimomis. Tą dieną tėčiai , mamos ir vaikučiai su muziejininke Audrone Pečiulyte gvildeno Kėdainių krašto religijų labirintus, visi kartu su savo šeimos nariais kūrė savo paslapčių skrynutes, bendravo su parapijos klebonu, šventoriuje pasodino medelį ( Rojaus obuoliuką ). Po to sekė įdomi ir turininga kelionė į Panevėžį, prieš pat vaikų vasaros atostogas edukacija apie bitutes, rugsėjo pirmąjį šeštadienį keliavome į pajūrį. Laikas prie jūros, edukacija senojoje Kretingos saldainių krautuvėlėje, plaukimas su laiveliu į atvirą jūrą saulės palydėti. Šie ir kiti prisiminimai ilgai kuteno vaikų širdeles. O atėjus auksiniam rudeniui kelionė į Kauną. Kaip atvykome į šį miestą pirmiausiai aplankėme Kauno arkivyskupijos muziejų, kartu pabuvome Kauno arkivyskupijos Šeimos centre, kur mus šiltai sutiko šio centro vadovės Jūratė ir Virginija. Na, ir galiausiai keletą valandų praleidome perlinių Danielių parke.
Nežinau kokia nematoma jėga veda šiuo keliu, bet tikrai žinau, kad šis kelias teisingas ir ta jėga turi gražų planą. Kaip vienas vaikas sakė “Jėzuliukas viską mato , viską girdi“. Tikiuosi laikui bėgant atsiras dar keletas šeimų, kurios norės prisijungti prie mūsų bendruomenės. Ačiū parapijos klebonui kun. Žydrūnui Paulauskui, kuris tiki mumis ir visada laukia Dievo namuose.
Ačiū Kėdainių Kolpingo šeimai, kuri aktyviai ragina jungtis šeimas į bendruomenę. Reikia tik stipraus tikėjimo ir visos slapčiausios svajonės pildosi . Manau mūsų laukia dar daug gražių susitikimų ir kelionių.
Šeimos centro vadovė Jūratė
