Kėdainių rajone, Paberžėje, esančioje medinėje Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, turbūt kaip nė vienoje kitoje, apima jaukių namų jausmas. Mat dvidešimt septynerius metus čia praleidęs legendinis vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis, žinomas Tėvo Stanislovo vardu, buvo ne tik žmonių itin mylimas sielos daktaras, bet ir subtilus dizaineris.
Medinę, aštuoniakampę koplyčią Paberžėje 1787 metais pastatė vienuose šaltiniuose baronu, kituose grafu vadinamas Paberžės dvaro savininkas Šilingas. Deja, ji greitai sudegė. 1858-aisiais, kaip manoma, iš Ugionių čia buvusi atgabenta senoji bažnyčia, kurią sutvarkė kunigas Ipolitas Baronas. Nors mūsų dienomis Paberžės vardas labiausiai asocijuojasi su Tėvo Stanislovo dvasine veikla, iš tiesų šiai vietovei visais laikais sekėsi su išskirtinėmis asmenybėmis, kurias siejo tas pats bruožas – dirbti ir aukotis dėl kitų labo.
Dar tolimais 1966 m., Tėvas Stanislovas rado supuvusias, grybelio suėstas „medinukės“ grindis. Daug vargo, kol jį išnaikino. Pastebėjęs, kad grindys prie altoriaus labai duobėtos, kunigas paklausė vietos senbuvių ką tai reiškia. Paberžės močiutės papasakojo, jog negalinčios susilaukti vaikų moterys eidavo ir eidavo keliais aplink altorių. Kadangi tai padėję ne vienai moteriškei, netruko pasklisti gandas, kad Šv. Mergelės Marijos apsilankymą pas Šv. Elžbietą vaizduojantis paveikslas yra stebuklingas. Beveik trisdešimt metų Tėvas Stanislovas su didžiausia meile puošė kiekvieną Paberžės kampelį, todėl, pasak šio kaimo gyventojų , čia iki šiol tvyranti tokia gera energija, kad viso labo trumpam į Paberžę užsukę žmonės nebenori išvažiuoti: „Ir kol Tėvelis gyvas buvo, paklaustas, ką tokio daro, kad minios pas jį plūsta, jis atsakydavo : „rodos, nieko nedarau, tik leidžiu laisvėje būti.“ Dar pajuokaudavo, kad dėl Paberžės populiarumo „kaltas“ Vincas Mykolaitis-Putinas, parašęs romaną „Sukilėliai“.
Turėjome didelį džiaugsmą vieną rudens dieną Paberžėje pasisvečiuoti ir mes – Kėdainių Šv. Juozapo parapijos šeimos centro atstovė, Carito vadovė Lina su būriu savanorių , Edvinas Demidavičius su grupele jaunimo. Užsukome į šią unikalią vietą ne šiaip sau , o su misija, gerais darbais prisidėti prie šios vietovės aplinkos tvarkymo. Ši vasara buvo ir šilta, ir šiek tiek lietinga, todėl čia augantys medžiai suderėjo didelį derlių lapų, kurie vėlyvą rudenį užklojo beveik visą šventorių. Nors diena buvo apniukusi ir lietinga, tačiau mūsų ketinimams nesutrukdė. Padirbėję daugiau nei porą valandų, visus lapus surinkome. Po visų darbų, čia gyvenanti muziejininkė Alina, pakvietė puodeliui arbatos ir pavaišino skaniu morkų pyragu. Visų nuotaika buvo pakili. Šių metų spalio mėnuo buvo paskelbtas misijų mėnesiu. Visą spalį Šv. Juozapo parapijoje vyko įvairios veiklos, susijusios su gerų darbų misijomis. Apsilankymas Paberžėje tarsi vainikavo visas misijas. Dėkojame dekanui kun. Žydrūnui Paulauskui už palaikymą. Tikimės tolimesnės bendrystės tarp bendruomenės narių ir manome gerų darbų sąrašas po truputį ilgės.
