Dėkojame Kauno arkivyskupijos katechetikos centro vadovei ses. Benediktai, kad pernai pavasarį paskambino ir pakvietė jaunimo savanorius į „Padėkos už laisvę dieną“. Žygio intencija už jaunuolius ateisiančius ruoštis Sutvirtinimo sakramentui. Rugpjūčio 25 dieną anksti ryte išvykom į žygį. Merginos noriai keliavo, viltingai kalbėjo, jog jaučia, kad šiemet susirinks labai gera sutvirtinamųjų grupė… Viltis neapgavo. Susirinko grupė, kuri viršijo visus lūkesčius, tuo įsitikinom nuvažiavę į KAIROS rekolekcijas lapkritį. Jaunuoliai sužavėjo jaunatvišku troškimu šlovinti Viešpatį giesme, daina, geru nuoširdžiu darbu, vidiniu troškimu pažinti Dievą…Džiugu, kad penkiolikos jaunuolių būrelis renkasi du kartus per savaitę, penktadienį adoruojame Jėzų ŠVČ. Sakramente, dalijamės džiaugsmais ir rūpesčiais, repetuojam giesmes, planuojam veiklas, sekmadienį dalyvaudavome katechetinėse šv. Mišiose, tikimės ir per vasarą neapleisti Eucharistijos…
Gegužės 23d. jaunimui priimant Sutvirtinimo sakramentą, kurį teikė J.E. vyskupas Saulius Bužauskas, lankė dvejopi jausmai: džiugu už būrį jaunuolių, norinčių eiti tikėjimo keliu, ir neramu, ar jie atras vietą Bažnyčioje?
Sutvirtinamiesiems meldžiame Marijos globos, Dievo Tėvo palaimos, Jėzaus artumo, Kristaus Kraujo apsaugos, o ypač Šv. Dvasios ugnies šlovinant Viešpatį giesme ir darbu, tvirtumo ir kantrybės einant tikėjimo keliu, meilės ir atidos liudijant Kristų kasdienybėje…
Dėkojame Dievui, kad esam ne vieni, kad turim draugų, su kuriais bendradarbiaujam ne vieną dešimtmetį. Tai Jonavos katalikiškas jaunimo centras „ Vartai“, Tiberiados broliai. Gegužės 31 d. į piligriminę kelionę į Šiluvą pakvietė Inga Petrikonienė su Jonavos katalikiškuoju jaunimu. Inga rašo: „Kiekvienais metais gegužės pabaiga – ypatinga. Kodėl? Tradiciškai keliaujame pas MAMĄ – į Šiluvą Geras oras, nuostabi nuotaika, draugiška bendruomenė – visa tai Piligrimystės esmė. Šįkart kartu su bendraminčiais iš Kėdainių KJC „Tiltai” praleidome puikią dieną. Džiaugiamės, kad kartu keliavo ir Jonavos Šv.Jokūbo parapijos katechetai su vaikais ir jų tėveliais. Taip ir auga bendruomenė“. Ačiū jonaviškiams, jūs visuomet su mumis ir tuomet, kai liūdna ir tuomet, kai džiugu…
Gegužės 31 dieną jaunieji parapijos katalikai keliavo į Vilnių, kur išgyvenome Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą eidami „ŠVIESOS KELIU“. Šį kelią sukūrė Tiberiados bendruomenės įkūrėjas brolis Morkus kaip pratęsimą Bažnyčios tradicijoje gyvuojančiam Kryžiaus keliui. Į renginį mus pakvietė Vilniaus Šv. Damijono jaunimo maldos grupė ir Tiberiados broliai. „Šviesos kelią“ pradėjome prie Trijų Kryžių kalno ir keliavome senamiesčiu, sustojimuose apmąstydami Jėzaus Prisikėlimo įvykius, Jo susitikimą su žmonėmis: ką galvojo, ką jautė ir išgyveno Velykų rytą moterys, lyg Petras ir Jonas bėgome pažiūrėti tuščio kapo, tarsi Emauso mokiniai bandėme Jėzui papasakoti Jo istoriją, kaip Kristaus mokiniai ruošėmės Sekminėms, klausydami Šv. Rašto apie Pirmųjų Sekminių įvykius. Mūsų grupelė pristatė Tomo abejonę ir giliai širdyje skambėjo žodžiai: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną: jau nebebūk netikintis, būk tikintis“. Mąstydami apie Jėzaus pasirodymą prie Tiberiados ežero, Jėzaus žengimą į dangų broliai Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje pakeliui į paskutinį sustojimą – Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią- davė užduotį kalbinti žmones ir pakviesti jungtis prie mūsų. Paskutinėje stotyje, klausydami Šv. Rašto ir brolių Jono ir Vytauto mąstymo, susipažinome su Pirmųjų bendruomenių patirtimi. Smagu, kad mūsų grupelės jaunimui pavyko vieną turistę iš Vokietijos pakviesti į renginio kulminaciją – ŠVČ. Sakramento adoraciją. Kartu su mumis keliavo asilaitė Gilė, kurios buvimas džiugino dalyvių širdis ir traukė miestiečių akį. Renginys baigėsi bendrais pietumis, džiugiu pasidalijimu ne tik sumuštiniais, bet ir pyrago receptu, pažadais melstis vieni už kitus ir laukti naujų susitikimų.
Dar kiek pašurmuliavę po šventišką Vilnių kelionę baigėme įspūdingoje barokinėje šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Padėkoję Aukščiausiajam už suteiktas malones pasukome namų link.
Dėkoju Dievui už galimybę palydėti jaunus žmones šioje kelionėje, ačiū jaunimui už drąsą renkantis krikščioniškąsias vertybes, atvirumą ir puikias akimirkas kartu, dėkoju visiems lydintiems mus malda, darbu, geru žodžiu, remiančius finansiškai… Viešpaties palaimos rėmėjams, bendraminčiams ir bendradarbiams!
Marija Krikščionių Pagalba, melskis už mus!
Katechetė Zita Kairaitytė
