Šiemet, birželio 5 dieną, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje šv. Mišias celebravo ir Sutvirtinimo sakramentą jaunuoliams iš Šv. Juozapo ir Krakių Šv. Apaštalo ir evangelisto Šv. Mato parapijų suteikė Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Šv. Mišias koncelebravo kunigai Artūras Kazlauskas, Norbertas Martinkus, Edvinas Rimavičius, Artūras Stanevičius, Martynas Povylaitis SC. Visus sujaudino kardinolo pažadas melstis už visus, bet pirmiausia už jaunuolius, priimančius Sutvirtinimo sakramentą.
Džiugu, kad jaunuoliai nors ir nuotoliniu būdu, bet nuoširdžiai ir atsakingai rengėsi priimti Sutvirtinimo sakramentą, ruošė savo širdyse vietą Šv. Dvasios dovanoms.
Sutvirtinamieji įvardijo, kad pasiruošimo metu pagilino santykį su Jėzumi, malda tapo sąmoningesnė, brendo tikėjimas. Kamilė teigė, kad pasikeitė santykis su Jėzumi, nes pradėjus lankyti užsiėmimus pajuto, kad su Juo ir vėl bendrauja, suvokė daug dalykų, kuriuos seniau neigė, bet dabar įsitikino, kad klydo. Mergina suprato, kad bręsta kaip asmenybė, nes kiekvienas atėjimas ir dalyvavimas Šv. Mišiose suartina su Dievu, ten jaučasi gerai. Jai buvo įdomu ir smagu dalyvauti užsiėmimuose, susipažinti ir leisti laiką su naujais žmonėmis. Jorūnė prisipažįsta sužinojusi daugiau teorinių tikėjimo dalykų, jaučiasi saugiau, o Povilas pradėjo labiau tikėti Dievu, įsiklausyti į maldos žodžius ir juos suprasti, sąmoningiau galvoti, ką daro.
Dėkojame Jo Eminencijai kardinolui S. Tamkevičiui už tikėjimo liudijimą gyvenimu ir padrąsinimą sekti Kristumi, kartu Šv. Mišias koncelebravusiems kunigams už maldą, parapijos klebonui kunigui Norbertui Martinkui už pagalbą, patarimus, kunigui Martynui Povylaičiui SC už gyvo tikėjimo pavyzdį rodomą gyvenimu, malda, darbu, šypsena. Meldžiame Dievą ypatingos globos, Marijos užtarimo dvasininkams. Dėkojame Dambrauskų šeimai už pagalbą – Kamilei už sukurtą atviruką “Jėzaus vaikystė“, skirtą Sutvirtinimo dienai, mamai Indrei už subtiliai ir su meile išpuoštą bažnyčią, dėkojame visiems tėveliams patikėjusiems mums savo vaikus, bendraminčiams lydėjusiems mus malda, darbu, išmintingu žodžiu dvasinėje kelionėje, prašome Dievą reikiamų malonių.
Kitais metais ateisiančius kviečiame įsiklausyti į sutvirtinamųjų liudijmus, kad po Sutvirtinimo jautėsi laimingi, dėkoja Dievui už gautas Šv. Dvasios dovanas. Akvilė sako, kad priėmusi Sutvirtinimo sakramentą jaučiasi labai laiminga, aplankė ramybės pojūtis, kad yra arčiau Dievo, kad Jis tikrai šalia.
Visų apsisprendusių jaunųjų krikščionių laukiame parapijoje tikėjimą liudyti darbais.
“Kristus neturi rankų, jis turi tik mūsų rankas atlikti savo darbą. Kristus neturi kojų, jis turi tik mūsų kojas vesti žmones savo keliu. Kristus neturi lūpų, jis tik mūsų lūpomis gali pasakoti apie save. Kristus neturi talkininkų, jis turi tik mus patraukti žmones prie savęs” (XIV a. autorius nežinomas).
Katechetė Zita Kairaitytė
