Pirmoji kelionė „ Tytuvėnai- Šiluva“. Tarsi tai būtų atsitikę vakar. Metai prabėgo kaip viena diena ir štai mes čia, jau trečią kartą susitinkame Šiluvoje, pasiruošę žygiui. Su kiekvienais metais mūsų būrys gausėja. Rr šiais metais į piligriminį žygį užsiregistravo nemažas skaičius šeimų,- kalbėjo Kauno arkivyskupijos šeimos centro vadovė Jūratė Lemkuvienė. Trumpas instruktažas, kun. Artūro Kazlausko palaiminimas ir mes jau Tytuvėnuose. Tai vieta nuo kurios prasidėjo mūsų žygis. Išklausę trumpą istoriją apie rekonstruotą vienuolyną ir bažnyčią. neskubėdami nukeliavome prie Bridvaišio ežero, kur laukė pietūs. Pasistiprinę, pasidžiaugę neįtikėtinai gražiai sutvarkyta aplinka, su naujomis jėgomis išsiruošėme į didžiąją kelionę. Nuo Tytuvėnų iki Šiluvos miško ir laukų takeliais keliavome 11 km. Atrodė tai neįveikiamas atstumas, tačiau su kun. Nerijaus Pipiro ir visų maldomis šią atkarpą mes įveikėme gan lengvai ir greitai. Jau 18 val. Šiluvoje dalyvavome Šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas Kęstutis Kėvalas. Po mišių trumpai dar pasidžiaugę vieni kitais iškeliavome į namus su viltimi, kad po metų vėl susitiksime.
Antroji mūsų kelionė prasidėjo ankstų antradienio rytą. Šį kartą jau su Šv. Juozapo parapijos šeimomis. Birželio 13 d. vykome į Panevėžį . Savo išvyką pradėjome Alpakų ūkyje. Šio ūkio šeimininkė mus sutiko labai šiltai. Pradžioje papasakojo apie savo ūkyje auginamas alpakas, o tik po to leido į gyvūnų aptvarus. Tai gyvūnas, kuriam niekas negali likti abejingas, – sakė Renata, ypatingai vaikai. Ir iš tiesų mūsų vaikai pamatę alpakas tarsi atgijo, išgaravo visas rytinis snaudulys, akyse atsirado džiaugsmas, kaip užsukti lakstė paskui šiuos gyvūnėlius. Vėliau,po šios edukacijos, patraukėme į Panevėžio miestą. Rugsėjo mėnesį, po kurį laiką trukusios rekonstrukcijos atidaryta Senvagė. Tai puiki vieta šeimoms. Gražiai sutvarkyta pakrantė, gėlynai, fontanas, žaliosios salelės ,kuriose gali poilsiauti visi, ypatingai tėveliai su vaikais, sužavėjo ne vieną lankytoją. Smagiai pasivaikščioję po šią oazę, patraukėme į galutinę mūsų stotelę – Krekenavą. Užsukę į Mažąją Baziliką, padėkoję Dievui už šią dieną, už sutiktus žmones, dar kurį laiką pasidžiaugėme gamta ir šiltu oru. Visi šiek tiek pavargę, bet ,manau, laimingi grįžome į namus.
Esu labai dėkinga visiems, kurie prisideda, kad stiprėtų ryšys tarp Kolpingo šeimos ir Šv.Juozapo parapijos bendruomenės. Dėkoju dekanui klebonui kun. Norbertui Martinkui už palaikymą ir geranoriškumą. Visiems noriu palinkėti gražios ir saugios vasaros. Tikiuosi, kad sveiki susitiksime rudenį – su naujais planais ir naujomis idėjomis.
Kėdainių dekanato Šeimos centro vadovė Jūratė
